- daturėjimas
- ×daturė́jimas sm. (1) Rtr, KŽ; L, DS222 → daturėti 1. \ turėjimas; apturėjimas; atsiturėjimas; daturėjimas; išturėjimas; nuturėjimas; paturėjimas; priturėjimas; suturėjimas; užturėjimas
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
apturėjimas — sm. (1) 1. SD185, H, H172, R, MŽ, DP188, Ch11PvT5,9, Sut, D.Pošk, N, RtŽ → apturėti 1: Įgijimas, apturėjimas, gauklas SD160. Po apturėjimo fotografijų anei viena nepatiko jo sūnui DS292(Rs). Ant galo daiktų geriausių [trokštame], kurių privalome… … Dictionary of the Lithuanian Language
atsiturėjimas — sm. (1); Sut → atiturėti 2 (refl.): Juk vien dėlei stamantresnio atsiturėjimo jie (lietuviai) pamatuoja ir draugystes A1883,253. turėjimas; apturėjimas; atsiturėjimas; daturėjimas; išturėjimas; nuturėjimas; paturėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
išturėjimas — sm. (1) Rtr, NdŽ, KŽ 1. M, L → išturėti 2: Savo pašaukimą atradusiam išturėjimas yra reikalingas rš. Išmelsk man ir visiems negeriančiams arielkos išturėjimą iki galo Sz. | refl. KŽ. 2. → išturėti 6: Sukietėjimas tešlos neina vienodai ir jos… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuturėjimas — sm. (1) KŽ 1. Sut, N, I, KŽ → nuturėti 2: Nenuturėjimas arklio! – reikėjo vadeles aplink rankas apsisukus turėt Grž. Arklio nuturėjimas važiuojant – ne vaiko darbas NdŽ. Nenuturėjimas, nenuovaldžia SD275. 2. → nuturėti 4: Dėl nuturėjimo savo kūno … Dictionary of the Lithuanian Language
paturėjimas — sm. (1) KŽ, DŽ1 1. NdŽ → paturėti 5. 2. Sut, M, LTI370(Bs), KŽ → paturėti 6: Kas su džiaugsmu neveizėtų ant trūso (= į triūsą) dėl išlaikymo ir paturėjimo ateisinėje lietuviškos kalbos A1883,190. Bažnyčia yra iškilminga, paturėjimas jos …… … Dictionary of the Lithuanian Language
priturėjimas — sm. (1) 1. Sut → priturėti 3. 2. refl. L3, Blv, Rtr, KŽ, Sz → priturėti 5 (refl.): Taupumas yra surištas su kita dorybe, su prisiturėjimu Pč. Prisiturėjimas nuog stiprių gėrimų patvirtino ano kūną I. Prisiturėjimas nuo tų rusiškų nedėlinių… … Dictionary of the Lithuanian Language
suturėjimas — sm. (1) DŽ1 → suturėti: 1. Rtr, NdŽ Suturėjimas ubagų TS1897,5. 2. Sut, M, Rtr, KŽ, Sv Ilgas kadugio vartojimas galįs būti šlapumo nesuturėjimo priežastimi rš. | Be kokio suturėjimo (stabdžių) buvo traktorius Trgn. | prk.: Reikia atsargumo,… … Dictionary of the Lithuanian Language
turėjimas — sm. (1) K 1. NdŽ → turėti 1. | refl. NdŽ. 2. SD177, Sut, I, Rtr, NdŽ, KŽ → turėti 24: Svetimos dirvos turėjimas už piningus N. Lig turėjimo [gerų mašinų] da toli Rm. Tų žmonių pinigų turėjimas! Mžš. Kas tų lentų turėjimas! Dr. ║ Ne iš slinkumo… … Dictionary of the Lithuanian Language
užturėjimas — sm. (1) → užturėti: 1. Q39, Sut, I, N, M, L, Rtr, KŽ Po Baso šermenų nebuvo jau kalbų apie užturėjimą Virpšos pulko V.Piet. Ažuturėjimas, ažustabdymas SD70. Girdi užturėjimą ir rūstybę Dievo sau apsakomą SE97. 2. Tat, Ds, Rš Man buvo sirgimas –… … Dictionary of the Lithuanian Language